griu

Mira otros diccionarios:

• griūti — griūti, griū̃va (griū̃sta Brž; SD390, griū̃na), griùvo intr. 1. virsti, gulti (apie aukštą daiktą, gyvulį, žmogų...); irti (apie trobą, kalną): Repečkomis perrėpliojęs aslą, griūdavo kniūpsčias į lovą P.Cvir. Griùvo medis ir sutrioškino koją… …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griukš — griùkš interj. žr. griukst: Griùkš griùkš ir ėda avis kopūstlapį Vvr. Griukš griukš baronką ir griukšnoja Šts. Siūlą sau griùkš i nukando Plt …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griuvėlis — griùvėlis, ė smob. (1) kas nuolat griūva, sugriuvėlis, ištižėlis: Jis tikras griùvėlis – virsta ir virsta Grz. Ans tikras griùvėlis Slnt …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griužinti — griùžinti ( yti), ina, ino tr., intr. Grk graužti: Gyvuliai ant pliko pūdymo griùžina Skr. Tokį kietą obuolį griùžinu, negaliu įkąst Skr …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griusti — griùsti, griuñda, griùdo žr. grusti …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griuvinti — griùvinti, ina, ino tr. leisti griūti: Kam griùvini staldą, t. y. leidi, kad griūtų, sklistų, kodėl netaisai? J …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griūkšt — interj. krimst: Arklys griūkšt medį, matyt, būs medgraužis Lk …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griūnis — griūnis, ė smob. (1) plg. griūsna: Griūnis yra santiža, sutižęs žmogus J …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griūtelėti — griūtelėti, ėja, ėjo intr. sugriūti: Griūtelėti gal medžiai sukrauti, ir jau subrazdėjo J …   Dictionary of the Lithuanian Language

• griūšnė — ×griū̃šnė sf. (2) žr. grūšnė: Jau išnoko griū̃šnės Rd …   Dictionary of the Lithuanian Language